priplaikumas

priplaikùmas sm. (2) 1. L12 → priplaikus 1: Ale tos bobikės priplaikùmas – kaip lapelė! Krš. Rodo priplaikùmą Krtv. 2. santykis, ryšys, atitikimas (?): Iš atžvilgio į šakninę balsę (vocalis) priplaikumas čia toks pat LTI232.